juokavoti

×juokavóti, -ója, -ójo (hibr.) 1. intr. juokauti, juokuoti: Visi gėrė, juokavojo Pn. Katras supranta juoką, tai tik su tuo juokavok Ds. Dirba darbelį – giesmeles dainuoja, kloja patalėlį – ir te juokavoja TDrIV60. Tėtei rodosi, kad aš juokavoju V.Kudir. 2. tr. išjuokti, apjuokti, pašiepti: Kam juokavóji tą mergą! J.